Ką Lietuvos gyventojai galvoja apie mokslą ir klimatą?
Reprezentatyvus tyrimas: ką Lietuvos gyventojai mano apie mokslą ir klimatą bei ką tai reiškia mokslo ir švietimo institucijoms, politikos formuotojams ir kitiems komunikuojantiems mokslą?
Turinio rodyklė
Kaip gautos tyrimo įžvalgos?
Tyrimo prielaidos ir metodologija. Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, fokusuotos grupinės diskusijos ir gerosios praktikos analizė.
Pagrindinės tyrimo įžvalgos
Pasitikėjimo ir įsitraukimo atotrūkis, klimato kaita, skepticizmas, komunikacijos kanalai, dezinformacija, fragmentacija.
Mokslo auditorijų segmentai Lietuvoje
Detalūs profiliai: demografiniai duomenys, požiūris į mokslą bei klimato kaitą, pasitikėjimas mokslu, informacijos kanalai, psichologiniai profiliai.
Penkios strateginės rekomendacijos
Konkrečios strategijos komunikuojantiems su skirtingais auditorijų segmentais. 73 tarptautiniai gerosios praktikos pavyzdžiai – šablonai, įrankiai.
Kodėl šis tyrimas reikalingas?
Lietuvoje iki šiol nebuvo atlikta nacionalinė studija, tirianti kaip skirtingos visuomenės grupės suvokia mokslą, klimato kaitą ir mokslinę informaciją. Tarptautiniai tyrimai (Eurobarometer, Wellcome Trust) tai daro reguliariai, bet Lietuvai trūksta savų duomenų.
Ankstesni Lietuvos mokslo komunikacijos tyrimai (Stonkienė et al., 2009; Matkevičienė et al., 2009) buvo orientuoti į mokslininkus kaip komunikatorius, o ne į auditorijas. Be to, jie atlikti prieš socialinių tinklų erą ir nebeatspindi šiandienos medijų ekosistemos.
Kuo tai svarbu praktiškai?
Pasitikėjimas mokslu priklauso ne tik nuo informacijos kokybės, bet ir nuo to, kas ją perduoda, kokiu kanalu ir kokia kalba. Kai mokslinė informacija pateikiama neatsižvelgiant į auditorijos ypatumus, ji nepasiekia tikslo – arba ignoruojama, arba iškraipoma.
Skepticizmas mokslo atžvilgiu turi realių pasekmių: jis mažina rizikos suvokimą, didina poliarizaciją ir sudaro sąlygas dezinformacijai plisti (Thomson et al., 2017). Tai ne abstrakti akademinė problema – tai visuomenės sveikatos, klimato politikos ir demokratinės diskusijos klausimas.
Ko trūko iki šiol?
Institucijos, atsakingos už mokslo komunikaciją Lietuvoje, neturėjo duomenimis grįstų rekomendacijų, kaip pasiekti skirtingas auditorijas. Komunikuojama vienodai visiems – nors tyrimai rodo, kad viena žinutė negali veikti keturioms skirtingoms auditorijoms su skirtingu pasitikėjimo lygiu, skirtingais informacijos kanalais ir skirtingu santykiu su mokslu.
INFODEMIJA šią spragą užpildo: pirmą kartą Lietuvoje pateikiame auditorijų segmentaciją, grindžiamą empiriniais duomenimis, ir praktines strategijas kiekvienam segmentui.