kodėl tai svarbu

Dezinformacija – konteksto, ne segmento klausimas

Tyrimas atskleidė, kad abu pagrindiniai segmentai – Labiau ir Mažiau įsitraukusieji – vienodai suvokia dezinformaciją kaip grėsmę ir vienodai retai jas patys platina. Tai prieštarauja įprastai hipotezei, kad mažiau išsilavinę ar mažiau mokslu pasitikintys žmonės yra atviresni netikroms naujienoms.

Tačiau skiriasi gebėjimas atpažinti manipuliacijas anksčiau. Atsparumas atsiranda ne iš pasaulėžiūros, o iš medijų vartojimo įpročių, kritinio mąstymo įgūdžių ir prieigos prie tarpininkų, kurie padeda kontekstualizuoti informaciją.

Praktinė pasekmė: kovos su dezinformacija strategijos turi taikytis į elgseną – prebunking, kritinio mąstymo įgūdžius, platformų dizainą – o ne į „rizikingas" auditorijas. Tarptautiniai pavyzdžiai – Bad News Game, Jigsaw Prebunking, UNESCO MIL, Debunking Handbook – rodo, kaip „skiepyti" auditorijas nuo manipuliacijų prieš jas susitinkant su tikra dezinformacija.

73 tarptautiniai pavyzdžiai · S5 · 13 resursų

Dezinformacijos resursai: prebunking, faktų tikrinimas, medijų raštingumas

Visi pavyzdžiai pateikiami šiame puslapyje. Kategorijų navigacija viršuje – kad galėtum greitai nušokti į dominantį skyrių. Spustelėjus kortelę, atsidaro originalus šaltinis naujame lange.

VISOS 5 STRATEGINĖS REKOMENDACIJOS

Grįžti į strateginių rekomendacijų apžvalgą